Mokytojų, dirbančių su programa, pastebėjimai

Vilniaus "Vyturio" pr. mokyklos mokytoja Neringa Vaškevičiūtė: "Įpusėjus antriesiems programos taikymo metams, pastebiu, kad mokiniai jau geba mandagiai įsiterpti į pokalbį, tobulėja jų tarpusavio bendravimas - pasiteirauja, kaip jaučiasi kitas, bando paguosti liūdintį. Vaikai dažniau kalba apie jausmus - geba pasakyti, kaip jaučiasi vienoje ar kitoje situacijoje, tampa  tolerantiškesni vienas kitam".


Šiaulių V.Kudirkos progimnazijos mokytoja Rasa Blikertienė: "Dirbant su pirmokais labai gerai pavyko išmokyti ir laikytis mandagaus įsiterpimo taisyklių. Visi pirmokų mokytojai žino, kaip vaikai tampo už rankovių, kai nori, ką nors pasakyti. Tai aš savo klasėje jau pamiršau - vadinasi, pavyko! Dar vienas įdomu momentas - pirmokas pasiūlė mamai pakvėpuoti, kai ši supyko ant brolio. Vadinasi, "Antro žingsnio" pamokose įgytas žinias, mokiniai geba perkelti ir į namų aplinką". 


Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja Rita Bakšienė: "Į mokyklą vis dažniau ateina pikti, emocijų nemokantys valdyti vaikai. Nutariau dirbti pagal šią programą, nes galėjau naudotis pateikta medžiaga: paveikslais-kortomis, filmais. Tai labai palengvino darbą. Labiausiai man patiko, kad galėjau iškart spręsti klasėje iškilusias problemas, prisiminti matytas situacijas, atkreipti dėmesį į klasėje kabančius plakatus. Ypač tai buvo veiksminga pirmoje klasėje. Mokiniai išmoko atpažinti savo jausmus ir juos valdyti, ignoruoti trikdžius. Pasikeitė visų tarpusavio santykiai. Klasėje 20 vaikų, bet juos lengva valdyti išvykų, renginių metu, nes vaikai suprantu, kaip aš jaučiuosi, jeigu jie nedrausmingi. Vaikai noriai lanko šį užsiėmimą, o tėvai pastebėjo elgesio pokyčius: mandagiai atsiprašo, jeigu kažko nori paklausti, sugeba išlaukti, užjausti". 


Kauno raj. Akademijos U.Karvelis gimnazijos mokytoja Lineta Barkevičienė: "Baigiantis pirmajam pusmečiui, pastebėjau pirmuosius pokyčius klasėje. Vaikai, kurie sunkiai valdė savo emocijas, pradėjo rimti, pertraukų metu rado įdomesnių užsiėmimų nei lakstymas ar rėkimas. Vaikai tapo jautresni, dėmesingesni, sąmoningesni, savarankiškesni. Pati išmokau nekreipti dėmesio į siautėjančius. Pastiprinau teigiamą elgesį. Kartu su mokiniais išmokau greičiau nusiraminti, kvėpuoti, nesakyti žodžio "teisingai". 


Panevėžio pr. mokyklos mokytoja Vija Dilienė: "Vaikai pamokėlių labai laukia. Yra viena labai agresyvi mergaitė, kuri kasdien skriaudžia vaikus. Tačiau po "Antro žingsnio" užsiėmimų, mokiniai ramiau reaguoja į jos "išsišokimus". Beje, trečioje pamokoje ta mergaitė pirmą kartą atsisėdo į mūsų ratą, nors anksčiau jai atrodė, kad tai nesąmonė ir likdavo už rato. Matau, kad ši programa tikrai veikia."


Buvusios Kauno Vilijampolės vid. mokyklos mokytoja Lina Mikailienė: "Dirbau su antrokais, kurie buvo gana įžūlūs. Niekaip negalėjau rasti būdų, kurie padėtų man juos geriau pažinti ir suprasti. Pradėjus dirbti su "Antro žingsnio" programa lengva taip pat nebuvo. Vaikai trukdė, kikeno, žemino vienas kitą, varžėsi atlikdami vaidybines situacijas. Pirmieji rezultatai pradėjo ryškėti po kelių pamokų, kai pats didžiausias neklaužada pasiteiravo, kada vėl kalbėsime apie tuos paveikslėlius. Man tik to ir reikėjo… Kiekvieną dieną, pasitaikius tinkamai situacijai, kartojome, ką buvome išmokę. Dirbti su vaikais tapo lengviau, nes turėjau į ką atsiremti."


Vilniaus E.Pliaterytės progimnazijos mokytoja Jurga Razmytė: "Buvau iš pirmųjų mokytojų, Lietuvoje pradėjusių dirbti su "Antro žingsnio" programa. Vaikai pamokėlių labai laukė, mielai jose dalyvavo. Pati dirbdama su vaikais mokiausi to, ko ir jie. Tik vaikiškas situacijas mintyse paversdavau tomis, su kuriomis dažnai susiduriu gyvenime. Kartais vaikai net man patardavo, kaip legtis, sakydami, kad juk aš juos to mokiau". 

SVARBU:

 

 

 

 

 

                                                                                 
  

 

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms