ROMUALDA URBONAVIČIŪTĖ „Šiauliuose populiarėja „Antro žingsnio" pamokėlės“

Tris dienas Šiauliuose devyniolika apskrities pradinių klasių mokytojų mokėsi pačios, kaip vesti klasėse „Antro žingsnio" (Second Step) pamokėles. Pasirodo, pagal „Antro žingsnio" programą Šiaulių apskrityje jau dirba apie šimtą mokytojų ir yra dar daugiau norinčių dirbti. Kokios tos pamokėlės ir kokia tai nauja disciplina pradinukams, paklausėme „Antro žingsnio" programos Lietuvoje vadovės, Paramos vaikams centro psichologės Žydrės Arlauskaitės, kuri ir vedė šį seminarą mokytojoms.

- Programą „Antras žingsnis" galima pavadinti vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimo pamokėlėmis. Programos esmė - mažinti vaikų agresyvumą, mokyti juos siekti sėkmės ir mokykloje, ir ne mokykloje. Pamokėlės padeda vaikams išsiugdyti atjautą, save kontroliuoti, spręsti savo problemas, valdyti pyktį ir t. t. Tai yra, programa orientuota padėti vaikams pažinti save ir formuoti bendravimo visuomenėje įgūdžius.

„Antro žingsnio" programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2004 metais. Iš pradžių pagal ją dirbo tik Vilniaus mokyklų mokytojai, ir kai greit paaiškėjo, jog ji pasiteisino, pradėta įgyvendinti ir kitose šalies mokyklose. Iki praėjusių mokslo metų pabaigos „Antro žingsnio" pamokėles vedė apie tris šimtus Lietuvos pradinių klasių mokytojų ir programos populiarumas vis didėja, nes ir mokytojai, ir tėvai, pastebėję, kaip į gera keičiasi jų vaikų elgesys, kad ir patys jie tampa šių pamokėlių propaguotojais.

- Kokio amžiaus vaikams skirta ši programa?

- Pirmokams-ketvirtokams, nes yra nupirktas leidimas naudotis ja tik šių klasių vaikams. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur parengta „Antro žingsnio" teorija ir praktika, programa yra skirta mokiniams iki devintos klasės.

Mes šia programa susidomėjome Danijoje dar 1999 metais, kur šiuo metu taip pat žadama jau atsisakyti naudotis ja aukštesnėse klasėse, nes pasidaro sudėtinga šiam darbui parengti dalykinės sistemos mokytojus.

Dabar, pavyzdžiui, čia mokome pradinių klasių mokytojus vesti „Antro žingsnio" pamokėles pirmųjų klasių mokiniams. Iš viso per mokslo metus reikia pravesti vaikams dvidešimt šešias pamokėles.

Tam per kiekvieną pamokėlę naudojama didelė korta, kurios vienoje pusėje yra gyvenimiškos situacijos fotografija - situaciją reikia aptarti ir nustatyti, kaip tokiomis aplinkybėmis dera elgtis. Be to, nuolat vienaip ar kitaip galima grįžti prie išnagrinėtos temos ir įtvirtinti mokinių įgūdžius, juolab kad juk pradinių mokytojas tinkamo elgesio pavyzdžius demonstruoja ir savo paties elgesiu.

- Ar šias pamokėles veda tik pradinių klasių mokytojai, o ne psichologai, nors atrodytų, kad tai daryti turėtų būtent jie?

- Tokia ir yra programos esmė - psichologams griežtai draudžiama pamokėles vesti, nes tik pradinių klasių mokytojas mato ir pažįsta vaikus beveik kasdien ketverius metus, kartu jiems rodo tinkamo elgesio pavyzdžius.

Negali joks psichologas, atėjęs į klasę kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, to padaryti, nebent vaikai dėl kokių nors priežasčių būtų sutrikę ar problemiški. O pagal „Antro žingsnio" programą pamokos yra vedamos visai klasei, visiems vaikams, kurie anksčiau ar vėliau gali atsidurti išnagrinėtose per pamokėles probleminėse situacijose.

Pamokėles dažniausiai pradinių klasių mokytojai veda per klasės valandėles ar papildomas pamokas, o mokyklų administracija yra suinteresuota, kad jų mokyklose „Antro žingsnio" programa būtų vykdoma. Apie tai galima spręsti vien iš to, kad adminstracijų į mūsų seminarus siunčiamų mokytojų skaičius yra didesnis, nei mes pajėgiame jų apmokyti.

Seminarai aštuoniolikos mokytojų grupei vyksta tris dienas - dvidešimt keturias valandas. Mes mokome mokytojus naudotis programos galimybėmis, įteikiame kursą išklausiusiems sertifikatus ir visą reikalingą medžiagą (dvidešimt šešias laminuotas kortas, videoįrašus ir kita) - po vieną komplektą dviem pradinių klasių mokytojams. Todėl dažniausiai mūsų seminarus lanko po du vienos mokyklos mokytojus.

- Vis dėlto koks yra šių pamokėlių turinys, kokias temas vaikai nagrinėja jose?

- Pavyzdžiui, aš atėjau į klasę supykusi, nes namo po trejų metų iš Airijos grįžęs tėvas pradėjo mus auklėti, namie triukšmas, visi verkia - mano du broliai, pusiau chuliganai, mama, apsivertusi darbais. Todėl atėjau į mokyklą pikta ir nemiegojusi ir trenkiu... Aušrai.

Per pamokėles vaikai ir išsiaiškina, kad yra kitokių būdų pasakyti, kaid jie yra liūdni, pasimetę. Tiesiog vaikai mokomi kalbėti, įvardyti savo jausmus, išmokti nusiraminti, ieškoti kitokio elgesio būdų - gražiai bendrauti.

- Tačiau pagal tradiciją tokiu atveju į mokyklą kviečiami tėvai ir kalbamasi su jais, ir su vaiku. Negi pagal „Antro žingsnio" programą dėl tokio eksceso reikia laukti savaitinės pamokėlės?

- Pamokėlės tokiems ekscesams užbėga už akių. Aišku, jei šeimoje yra labai autoritarinis auklėjimas, žiaurios bausmės, pamokėlės ir gal nepadės. Bet dažniausiai klasėse su vaikais galima susitarti, tad tėvų kviestis ir neprireikia.

„Antro žingsnio" programa yra prevencinė - planingai vedamos pamokėlės gali praversti anksčiau ar vėliau. Praktika jau parodė, kad tėvai, ypač išsilavinę, yra suinteresuoti, kad jų vaikai būtų mokomi pagal šią programą, kiti tėvai, irgi pajutę, kaip pamokėlės teigiamai paveikia jų vaikų elgesį ir net mokymąsi, programa susidomi. Svarbu, kad tėvai apie šią programą būtų informuoti ir šeimose naudotųsi tais pačiais auklėjimo metodais, kuriais yra mokomi jų vaikai.

- O kaip gaunama informacija apie šios programos veiksmingumą?

- Mokytojai keturis karus per mokslo metus atvyksta į susitikimus, kur aptariama, kaip sekasi, kokios problemos, dalijamasi patirtimi. Taip ir sužinome, koks programos efektyvumas.

Beje, prieš trejus metus padarytas šios programos efektyvumo tyrimas. Pasirodo, kad net per kelis mėnesius mažiausiai socialiai adaptuoti vaikai pasiekia puikių rezultatų: jie pradeda tinkamai elgtis net tada, kai suaugusieji jų nekontroliuoja, nemato. Antraisiais „Antro žingsnio" programos vykdymo metais pasiekiamas didžiausias vaikų elgesio pagerėjimas.

Žydrė Arlauskaitė: „Mes tiesiog pasinaudojome danų patirtimi vykdant „Antro žingsnio" programą, ją apdaptavome Lietuvos švietimo sistemai, ir reikia pasakyti - geri rezultati jau akivaizdūs".

Šiaulių apskrities pradinių klasių mokytojai prevencine ir intervencine programa pradinukams „Antras žingsnis" labai susidomėję - norinčių dalyvauti seminare buvo gerokai daugiau, nei leido galimybės.