Lansarotės konvencija

VAIKŲ APSAUGA NUO SEKSUALINIO SMURTO IR IŠNAUDOJIMO

„Seksualinė prievarta prieš vaikus yra neatidėliotinas žmogaus teisių klausimas ir kova su tai turi  būti politinis prioritetas (Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras, 2011).

„Jokia prievarta prieš vaikus nėra pateisinama; visų smurto formų prieš vaikus galima išvengti“ (JT studija apie Smurtą prieš vaikus, 2006).

Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos dar žinoma kaip Lansarotės konvencija išsamiai kriminalizuoja visų rūšių seksualinę prievartą prieš vaikus. Ji nustato, kad Europos šalys turi priimti įstatymus ir imtis priemonių užkirsti kelią seksualiniai prievartai, apsaugoti vaikus aukas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus.

Ši konvencija tai, išsamiausias ir pažangiausias Europos standarto dokumentas, veikiant prieš seksualinę prievartą prieš vaikus. Aiškiai apibrėžia sąvokas – „vaikas“;  „seksualinis išnaudojimas“; „seksualinė prievarta“; „auka“. Konvencijoje numatyti , taip vadinami, pažangūs “4 P”: prevencija, apsauga, persekiojimas ir tarpžinybinio požiūrio skatinimas. (prevent, protect, prosecute, promote).

 

Lansarotės konvencija Lietuvoje:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 16–17 d.d. pasitarimo protokolu Nr. 49 pritarė šios konvencijos įgyvendinimo tarpinstituciniam veiksmų planui.
  • Lietuvos Respublikos Seimas Lansarotės konvenciją ratifikavo 2012 m. lapkričio 6 d.;
  • 2013 m. balandžio 9 d. Lietuva oficialiai perdavė Europos Tarybos Generaliniam sekretoriatui Lansarotės konvencijos ratifikavimo dokumentus;
  • Pagal Lansarotės konvencijos 45 straipsnį, konvencija įsigaliojo praėjus trims mėnesiams nuo jos deponavimo dienos t.y. 2013 m. rugpjūčio 1 d.

 

SVARBU:

 

 

  

 

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms