Naujienos

Ką vaikai, tėvai ir specialistai sako apie smurto prieš vaikus prevenciją?

Paramos vaikams centras kartu su partneriais (Žmogaus teisių stebėjimo institutu, Utenos švietimo centru ir Norvegijos NVO „Voksne for barn“) Lietuvoje kuria smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelį. Tam, kad būtų įdiegta efektyvi prevencinė programa ir tikslingai plečiamas specializuotos pagalbos prieinamumas, atlikta smurto prieš vaikus situacijos apžvalga ir šeimų bei specialistų poreikių analizė. 

 

Stinga strateginio valstybės požiūrio į smurto prieš vaikus problemą

Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė, atlikusi Lietuvos situacijos apžvalgą, pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus vaiko apsaugos nuo smurto srityje įvyko tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių. Itin teigiamai vertintinas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimas, kuriuo buvo apibrėžtas ir uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus, pertvarkyta vaiko teisių apsaugos institucijų sistema, įdiegtos gerosios vaiko teisių apsaugos praktikos, tokios kaip atvejo vadyba, mobiliųjų komandų veikimas. 

Nuo 2017 m. daugiau nei dvigubai išaugęs registruotų galimų smurto atvejų prieš vaikus skaičius patvirtina, kad visuomenė tampa neabejinga. Vis dėlto, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad smurtas prieš vaikus, ypač fizinės bausmės, dalies visuomenės išlieka toleruojamos. 2019 m. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakytas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 68 proc. apklaustų respondentų toleruotų tėvų pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant apsaugoti jį nuo pavojingo elgesio, pvz., ugnies, 36 proc. toleruotų pliaukštelėjimą, siekiant nubausti už blogą elgesį, 23 proc. respondentų toleruotų, jei tėvai parduotuvėje „besiožiuojantį“ vaiką pakeltų ir pakratytų. 

„Būtina vykdyti platų ir tikslinį visuomenės švietimą apie smurto ir fizinių bausmių daromą žalą vaikams bei pozityvius auklėjimo būdus. Tokiam švietimui ir smurto prieš vaikus prevencijai reikalingas strateginis ir sisteminis požiūris, apimantis prevenciją, vykdomą įvairiais lygmenimis – individualiu, santykių, bendruomenės ir visuomenės, remiantis tarptautinių institucijų pripažįstamais ir rekomenduojamais smurto prieš vaikus prevencijos modeliais. Tačiau šiuo metu galiojančių programinių dokumentų apžvalga parodė, kad strateginio valstybės požiūrio į smurto prieš vaikus prevenciją ir smurto įveiką itin trūksta“, – pabrėžia M.Adutavičiūtė. 

Reikalinga prevencinė programa, orientuota į visą bendruomenę

Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, projekto „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“ vadovė Ieva Daniūnaitė taip pat pastebi, kad siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto, reikalinga efektyviai veikianti smurto prieš vaikus prevencijos sistema.

Siekiant išsiaiškinti, kokie smurto prevencijos užsiėmimai reikalingi vaikams ir jų tėvams, buvo įgyvendintos fokus grupės, kuriose dalyvavo vaikai ir paaugliai, skirtingo amžiaus ir raidos vaikus auginantys tėvai, su šeimomis dirbantys specialistai.

Paaiškėjo, kad smurto prieš vaikus tema itin aktuali problema visose vaikų, tėvų ir specialistų fokus grupėse. Buvo pabrėžta, kad Lietuvoje nėra smurto prevencijos programos, orientuotos į raidos sutrikimų turinčius vaikus, nors jiems kyla didesnė rizika patirti smurtą tiek šeimoje, tiek visuomenėje. 

Be to, tėvams itin svarbu daugiau suprasti apie psichologinį smurtą – pajausti, kada patys atsiduria ties smurto riba, suprasti, kaip tada sau padėti. Seksualinės prievartos tema tėvų grupėse kalbėti yra itin sunku, tėvams sunku pripažinti šios smurto rūšies tikimybę, pastebėti ženklus. 

Paklausus vaikų, ką jie norėtų sužinoti apie smurtą ir saugumą, išskirtos kelios temos: smurto atpažinimas (kaip atpažinti įvairias smurto rūšis), savigyna (kaip apsiginti, nesileisti būti skriaudžiamam), pagalbos paieška (nežinia, kur kreiptis, gėda/stigma pasikreipus pagalbos, nepasitikėjimas artimoje aplinkoje esančiais suaugusiais, netikėjimas pagalbos efektyvumu), smurtas internete (nekontroliuojamas smurtas žaidimų platformose, trūkumas, kur būtų galima kreiptis pagalbos).

Focus grupėse dalyvavę specialistai pabrėžė, kad reikalinga prevencinė programa, orientuota į visą bendruomenę, ji turėtų būti aiški ir nuosekli, medžiaga interaktyvi bei pritaikoma skirtingų gebėjimų vaikams ir tėvams.

 

Visa smurto prieš vaikus situacijos apžvalga – leidinyje „Vaikų apsauga nuo smurto Lietuvoje: situacijos apžvalga“, čia: https://bit.ly/3vMtc19 

 

Visa vaikų, šeimų ir specialistų poreikių analizė – leidinyje „Ką vaikai, tėvai ir specialistai sako apie smurto prieš vaikus prevenciją: fokus grupių rezultatai“, čia: https://bit.ly/3c7uuvJ 

——————-

Prevencinė programa kuriama ir plečiamas specializuotų paslaugų prieinamumas smurtą patyrusiems vaikams bei jų šeimoms, įgyvendinant projektą „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“, kurį remia Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų.

 

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA:

Koordinatorius

Partneriai:

        

 

 

 

SVARBU:

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

 

                                                                                  

 

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms