Ieva ir Marija: „Draugystė auga per bendras patirtis ir atvirumą“

„Big Brothers Big Sisters“ programoje jau dvejus metus savanoriaujančios 25-erių Ieva ir 16-metė Marija jaučia, kad per šį laiką jų santykis vis labiau stiprėja. Ieva atėjo savanoriauti, nes turėjo laiko, norėjo savo gyvenime kažką daugiau padaryti, be to, ėmė pavyzdį iš geriausios draugės, kuri taip pat buvo įsitraukusi į daugelį savanoriškų veiklų. Marija atėjo jausdama, kad jai trūksta draugų, norėdama, kad būtų žmogus, kuris su ja daugiau bendrautų. 

Jos susidraugavo po Marijos apendicito operacijos, tad mergaitė per pirmą susitikimą buvo labai rami ir nekalbi. Ieva nerimavo, kaip reikės ją prakalbinti, tačiau vėliau abi rado daug temų kalbėjimui, išbandė įvairias veiklas: boulingą, koncertus, valgio gaminimą, žaidimą su šuniuku, šokius, burbulus šventės metu, supažindino viena kitą su savo vaikinais ir pan. 

Per dvejus draugystės metus daug kas keitėsi: Marija pradėjo gyventi SOS vaikų kaime, padaugėjo paauglystės temų, Ieva taip pat dėliojosi savo ateities planus... Tačiau labiausiai pasikeitė jų bendravimas: abi jaučiasi drąsesnės, galinčios daugiau pasipasakoti. Jos mano, kad būtent  reguliariai susitinkant, išgyvenant bendras patirtis kartu, abipusį atvirumą ir augo jų draugystė. Buvo gera galėti būti savimi, nebijoti, kad draugė sukritikuos, pasijuoks. Taip jautiesi „savu“ žmogumi draugo gyvenime. Be to, Ievos teigimu, bendravimas su Marija išmokė ją labiau laikytis taisyklių. Užteko vieno karto – kai ji norėjo bėgti, degant raudonam šviesoforo signalui, o mergaitė savanorės balsu pasakė: „Marija, taip daryti negalima“ – nuo tada Ieva ir pati laikosi kelių eismo taisyklių ir net nekyla „pagunda“ elgtis kitaip. Draugystė padėjo ir mokytis geriau planuotis laiką – suprasti, kad jei nori su drauge susitikti, turi laikytis susitarimų, persistumdyti dieną ir tiesiog rasti laiko. 

Abi merginos sako, jog dalyvavimas programoje joms yra labai naudingas ir daug visko davė: patirti, ką reiškia turėti sesę (Marijos atveju – nes turi tik brolį), ką reiškia būti vyresne sese (nes Ieva šeimoje buvo jaunėlė sesutė), suprasti, kaip gyvena paauglės Vilniuje ar koks tas suaugusių pasaulis. Kaip Ieva sako: „ateini norėdamas padėti vaikui, bet ir pats daug visko gauni: draugę, santykį, naujas patirtis, mokymus, kurie padeda ne tik bendraujant su vaiku, bet ir su kitais žmonėmis gyvenime. Be to, ne tik tu skiri laiką vaikui, bet ir vaikas skiria savo laiką tau“.

IR TAVO DIENOTVARKĖJE YRA LAIKO VAIKUI – TAPK SAVANORIU!

ARBA

PAREMK DRAUGYSTES! 

SVARBU:

 

 

 

 

  

 

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms