Gabrielės ir Ilzės draugystė: šešeri metai nuoširdaus buvimo kartu

"Big Brothers Big Sisters" programoje užsimezgusios draugystės tarp savanorių ir vaikų, dažniausiai  perauga į ne vienerius metus trunkantį tvirtą Didžiojo ir Mažojo draugo ryšį. Štai 15-metė Ilzė ir 33-ejų Gabrielė viena kitą džiugina, stebina ir moko net šešerius metus. 

Ilzė į programą atėjo paraginta mamos, kuriai labai patiko "Big Brothers Big Sisters" idėja - susirasti draugų, išmokti bendrauti, matyti teigiamą suaugusio žmogaus pavyzdį. O Gabrielė programos savanore nusprendė tapti baigusi studijas, nes jautė besiplečiančią vidinę tuštumą ir siekė ją užpildyti duodama kažką gero kitam. Be to, savanoriaudama norėjo išmokti naujų dalykų – ją viliojo tiek galimybė baigti parengiamuosius kursus ir įgyti teorinių žinių, tiek pati draugystė su gerokai už save jaunesniu žmogumi.

Abi draugės puikiai pamena jaudulį prieš susitikimą ir nerimą, ar seksis susidraugauti ir bendrauti. Tačiau ryšys užsimezgė jau pirmąją dieną. Ilzė iki šiol prisimena, kad savanorė ją nustebino ir paliko įspūdį, nes iki picerijos, kurioje buvo sutarusios atšvęsti pirmąjį susitikimą, dviračiu nuvažiavo greičiau nei ją ten mama nuvežė automobiliu.

Būtent maži, bet svarbūs netikėtumai, reikšmingos smulkmenos, nuoširdus dėmesys padėjo Draugėms sukurti jau šešerius metus trunkantį ryšį. Pirmaisiais metais jos nemažai laiko praleisdavo pas mergaitę namuose žaisdamos „Monopolį“, dėliodamos dėliones, sukdamos gaublį ar analizuodamos Lietuvos žemėlapį ir viena kitai užduodamos klausimus, taip pat ruošdamosis "Big Brothers Big Sisters" šventėms. Paskui atėjo rankdarbių laikotarpis - Ilzė išmokė Gabrielę gaminti papuošalus, piešti, spalvinti fraktalus ir mandalas, siuvinėti atvirukus, tapyti ant stiklo.

Švenčių ar kitomis svarbiomis progomis, viena kitai dovanojo rankų darbo dovanas – Gabrielė iki šiol džiaugiasi gautais auskarais ir įspūdinga sudėtingai dekoruota stikline vaza. Vėliau merginos pradėjo mokytis gaminti įvairius patiekalus, eiti į kiną, domėtis istorinėmis asmenybėmis, vaikščioti po parduotuves ir daug plepėti moteriškomis temomis. Ilzė sako, kad visada smagu tiesiog pabūti su Gabriele,  ir visai nesvarbu, ką jos veikia.

Judviejų draugystei augti labiausiai padeda atvirumas sau ir kitam, nieko nedarymas per prievartą,   draugės priėmimas tokios, kokia ji yra, nebandymas jos pakeisti. Per šiuos metus ne tik Ilzė užaugo iš mažos mergaitės į paauglę, bet ir vidiniai dalykai pasikeitė. Tiek mamos, tiek savanorės nuomone, Ilzė tapo atviresnė, labiau pasitikinti savimi, išlaisvėjo jų tarpusavio bendravimas, atsirado daugiau pasitikėjimo viena kita.

 O Gabrielė įgavo drąsos ir įgūdžių draugauti su jaunesniu už save žmogumi, ėmė justi jaunosios kartos pulsą, žinoti, kas jiems svarbu, kuo gyvena. Draugystė su Ilze jai padeda pasijausti tos pačios bendruomenės dalimi be priešpriešos „mes – jie“, kuri dažnai atsiranda dėl nesupratimo, atitolimo nuo jaunų žmonių.

Nepaisydamos retkarčiais atsirandančio gyvenimiško nuovargio, nuotaikos nebuvimo (kuriuos sprendžia tiesiog leisdamos sau taip jaustis), įvairių pokyčių abiejų gyvenimuose, jos ir toliau draugauja – besidžiaugdamos viena kita, viena kitą stebindamos, išmokstančios ir atrandančios vis naujų dalykų.

Gali būti, kad mamos idėja, jog Ilzė ateityje galėtų tapti Didžiąja Drauge, vieną dieną taps realybe.

SVARBU:

 

 

 

 

  

 

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms