Marijos ir Laurynos draugystė

Dvi merginos. 27 m. Lauryna, mėgstanti nuolat tobulėti, kažką naujo išbandyti, „filosofuoti“ apie gyvenimą, sportuoti, vaikštinėti senamiesčio gatvelėmis ir 12 m. Marija, kuriai patinka piešti, skaityti, vaidinti, dainuoti, gaminti ir kartais kurti eilėraščius. Abi į programą atėjo panašiu metu. Viena idėją apie savanorystę savyje brandino gana ilgai (netgi nuoširdžiai baltu pavydu pavydėdavo, jeigu pažįstami pasakodavo apie savanoriavimą :) ), domėjosi įvairiais savanorystės būdais (nuo pagalbos renginiuose iki kitų variantų), kol galiausiai viduje pajuto, kad nori įsitraukti į veiklą su vaikais, nes tai buvo arčiausiai širdies ir per visus metus jautėsi sukaupusi pakankamai patirties, kuria galėjo pasidalinti ir perduoti. Ją sužavėjo pati mintis turėti vieną draugę ir jai skirti savo laiką ir dėmesį, puoselėti draugystę ir užmegzti stiprų ryšį. Kitai apie programą papasakojo mama. Mintis labai sudomino, nes norėjosi turėti pačią tikriausią draugę. Taip ir susidraugavo – siekdamos kartu mokytis atsipalaiduoti, stiprinti pasitikėjimą savimi, savarankiškėti.

Apie savo pirmą susitikimą abi kalba panašiai – „tai buvo kažkas wow“. Marija prisimena, kad nuo pat pradžių gerai sutarė ir abi nustebo, kaip šauniai jos tiko viena kitai. Stebėjosi, kad net abiejų žieminių paltų spalva buvo vienoda. Negalėjo sulaukti kito susitikimo. O paskui jau visus metus veikė daug visokių dalykų kartu. Lauryna sako, kad jos yra „tikros veiklų generatorės“: labai įstrigo gulėjimas „Žvėryno pievoje“ su kava ir žiūrėjimu į debesis, tapymas, atsipalaidavimas spalvinant mandalas prie Baltojo tilto, Katedros požemių lankymas. Marijai šalia šitų dalykų dar patiko važinėjimas riedlentėmis Vingio parke, lankymasis „Nacionalinėje dailės galerijoje“ ir šiaip vaikščiojimas „galvojant apie šį bei tą ir bei tą bei šį“.

      

 

Per tuos draugystės metus daug kas pasikeitė. Nepaisant daugelio pokyčių merginų asmeniniame gyvenime (gyvenamosios vietos, mokyklos keitimo ir kt.), jų santykiuose irgi daug kas keitėsi. Visų pirma, jų draugystė tapo stipresnė, o kartu su ja ir kiekviena atskirai. Kaip sako Lauryna, ji pradėjo labiau pastebėti mažus dalykus, suprato, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga jai, kitam žmogui gali būti labai svarbu, taip pat išmoko „įšokti į kito žmogaus klumpes“, tapo kantresnė, atsakingesnė. Marija gi pasakoja, kad per metus tapo savarankiškesnė, drąsesnė, labiau pasitikinti savimi. Jų manymu, judviejų draugystė labiausiai augo per pasitikėjimą viena kita, per pastangas planuojant susitikimus ir kartu renkantis veiklas, per viena kitos supratimą. Ir nors nuo jų susipažinimo praėjo tik metai, Marija jaučiasi gavusi „geriausią išklausytoją, guodėją ir nuostabiausią draugę“, o Lauryna – „gražesnį ir laimingesnį gyvenimą, dar vieną neįkainojamą draugystę ir supratimą, kad taip pasaulis tampa geresne vieta gyventi“.

Tokia štai Laurynos ir Marijos istorija. Pilna naujų išmokimų, kartu patirtų akimirkų, daug visokio planavimo ir džiaugsmo, kad joms pavyko. Marija labai džiaugiasi, kad programa suteikė galimybę sutikti tokią gerą draugę, kaip Lauryna. O Laurynos žodžiai skamba kaip puikiausia reklama programai: „Super! Eikit ir bandykit! Jeigu tik yra noras savanoriauti su vaikais, BBBS yra super. Didelis ir išskirtinis dėmesys kiekvienam, daug akcijų / atrakcijų, kurios tarsi nuspalvina draugystę ir atveria galimybę naujai veiklai (papietauti, nueiti į kiną, pasportuoti ir t.t.), visada pasiruošę padėti koordinatoriai“.

 

 

Gydančias ir auginančias draugystes remia ir palaiko:

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas

                          

 

SVARBU:

 

 

 

  

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms