Dainos ir Eglės draugystė

     Abi mėgsta piešti, abi panašiai galvoja, abi gali ne tik apie save kalbėti, bet ir klausytis, abi vadina save intravertėmis, abiems atrodo, kad draugauja visą gyvenimą. O ir iš tiesų nemažai – 4 metus. Kai atėjo, Eglė studijavo filosofiją, norėjo veiklos, kažką daryti su savo gyvenimu. Daina ieškojo Didžiosios Draugės, nes norėjo išmokti bendrauti, turėti gerą draugę. Eglė pamena, kokios draugės nenorėjo – „tokios, kuri nežino ir nenori žinoti". Ir labai džiaugiasi, kad susidraugavo su tokia, su kokia norėjo draugauti: kalbančia, išklausančia, smalsia mergaite.

 

Per šiuos draugystės metus daug kas nutiko: kartu drožinėjo laivelį, lankėsi šunų parodoje, čiuožinėjo nuo kalno, ne kartą gerdamos arbatą kalbėjo apie knygas (Daina su sese rašo knygą, o Eglė aktyviai skatina jas tą daryti, diskutuoja apie parašytą scenarijų). Daina ėmė pati labiau orientuotis mieste, išmoko bendrauti (sako, kad Eglė išmokė), gali pasipasakoti apie asmeninius dalykus, o ne sėdėti užsidariusi. Eglė antrino, kad ne tik į ūgį Daina užaugo, bet kartu pasikeitė ir jos „atskaitos taškas" – gali daugiau kalbėti, kritiškai vertinti dalykus, tapo žymiai protingesnė. Eglė džiaugiasi kartu turinti ne tik galimybę smagiai leisti laiką su drauge, bet ir nesenti, iš naujo išgyventi paauglystę. Merginos dažnai susitinka ne veikti, bet bendrauti. O per nuolatinį bendravimą, atviravimą, savas mažas paslaptis ir auga jų draugystė.

Mamos nuomonė panaši. Jos manymu, Eglė paskatino Dainos atsakomybę, išmokė išsikelti ir siekti tikslų, per šį laiką praplatėjo mergaitės draugų ratas ir apskritai suvokimas, kas yra draugystė: kaip ji vyksta, ką reikia dėl jos padaryti. Smagu, kad Eglė pasidalina savo patirtimis, o Daina turi iš ko mokytis. Ne vien charakterių panašumas, o labiau atvirumas draugystei ir yra jų draugystės sėkmę lemiantis veiksnys.

„Čia gera programa", – sako Daina ir Eglė. „Kur dar būtų galima turėti 10 m. vyresnę ar jaunesnę draugę? Gatvėj susitikus neįprastai atrodytų. O čia saugi vieta, yra koordinatorės". „Šiaip suaugusieji – labai nepasiekiami žmonės“, – papildo Daina, tad „būtų keista draugauti, jei ne programa.

Taip jos ir draugauja. Pankuodamos, turėdamos savų svajonių, besimokydamos ir būti su žmonėmis, ir paskui nuo jų pailsėti, suprasdamos ir palaikydamos viena kitą ir labai daug kalbėdamos apie viską.

 

Gydančias ir auginančias draugystes remia ir palaiko:

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas

                            

 

 

 

SVARBU:

 

 

 

  

 

 

 

Naujienlaiškis:

Pagrindiniai rėmėjai:

 

Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą vaikams ir šeimoms